Rasa Vaičiulytė
Vilniaus N. Vilnios muzikos mokyklos mokytoja – metodininkė
Festivalio meno vadovė
II respublikinis festivalis „Tautų įvairovė – mūsų stiprybė“
Gegužės 21 -oji ypatinga Lietuvos tautinėms bendrijoms – tai jų minėjimo diena. 2013 m. LRS paskelbė šią dieną tautinių bendrijų diena, pabrėždamas mūsų valstybės siekį išsaugoti joje gyvenančių tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą. Šie žmonės neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. 2022 metai skirti minėti bene mažiausiai tautinei bendrijai – ka-raimams, todėl viena iš šių metų festivalio temų buvo karaimų tauta. Vos keli šimtai žmonių save vadina karaimais, o kalba karaimų kalba vos trisdešimt.
Ypatinga reikšmė ir dėmesys karaimų kultūrai suteiktas viename iš festivalio renginių – konferencijoje, kuri vyko gegužės 11 d. Joje pasisakė karaimų bendruomenės pirmininkė dr. K. Firkavičiūtė. Jos pasakojimas, iliustruotas muzikiniais pavyzdžiais, labai įtraukė ir įkvėpė tolesniam domėjimuisi. Konferencijoje buvo prisimintas seniai visiems žinomas, bet primirštas karaimų kilmės kompozitorius S. Maykapar, apie kurį išsamų pasakojimą paruošė Vilniaus N. Vilnios muzikos mokyklos mokytoja J. Vaišienė. Ypatingą kūrybinę atmosferą sukūrė Kėdainių muzikos mokyklos bei Šviesiosios gimna-zijos mokytoja S. Aukštiejūtė-Morkūnienė. Jos vestoje integruotoje pamokoje dalyvavę mokiniai atsiskleidė įvairiomis, dar nepažintomis spalvomis. Kaip ir visa, kas šiandien vyksta aplink mus, taip šis renginys neapsiėjo be liūdnos šiandienos aktualizacijos – karo Ukrainoje. Šiai temai analizuoti bei padėti prisitaikyti buvo pakviesta lektorė, geštalto psichologė K.Puzinaitė.
Kita 2022 m. festivalio dalis – muzikiniai dalyvių pasirodymai, paroda – vyko Vil-niaus įgulos karininkų ramovėje. Šalia karaimų, kitos šių metų temos buvo lenkų, balta-rusių bei ukrainiečių tautos, jų kultūra. Todėl gegužės 21 d. renginyje jaunieji dalyviai atliko šių tautų kūrėjų muziką, buvo eksponuojami jau iš anksto nupiešti darbai šia te-matika. Visas renginys prasidėjo autentišku atidarymo koncertu, nes jame skambėjo į UNESCO paveldo sąrašą įtraukta karaimų kalba. Ja Lietuvos karaimų liaudies dainą „Il-jisi baraskinin“ atliko jaunoji dainininkė Ramunė Buikaitė. Koncerte pasirodė mergaitė iš Kyjivo Zoriana Piharieva. Ji skambino fortepijonu ukrainiečių liaudies melodiją. Kon-certo kulminacija tapo vokalinio kvarteto (L.Ribokaitė, M.Siaurusaitytė, I.Ščesnulevičius, E.Jasevičius) pasirodymas ir jų atliekama ukrainiečių patriotinė daina „Oi, u luzy chervona kalyna“. Daina nepaliko abejingų ir užtikrintai nuteikė kitam ren-ginio etapui – konkursinei festivalio daliai. Jos metu dalyviai buvo paruošę įvairią prog-ramą, susijusią su festivalio temomis. Pasirodymus vertino kompetetinga komisija, ku-rios dalimi buvo ir ypatinga viešnia – smuikininkė Jana Pashchenko atvykusi iš Charki-vo. Darnaus komisijos darbo dėka, kurią be minėtosios viešnios sudarė R.Burakauskienė, S.Aukštiejūtė-Morkūnienė, E.Berezina, V.Pilkauskienė, buvo apdova-noti visi festivalio dalyviai, ypatingas dėmesys skirtas geriausiai pasirodžiusiems jaunie-siems muzikantams. Labai vertiname kiekvieno indėlį ruošiantis festivaliui ir skatina-me toliau gilintis į Lietuvoje gyvenančių tautų muzikinį palikimą.
Greta muzikos, nuolat vyko dailės darbų eksponavimas gyvai bei internetinėje erdvėje. Festivalio dalyviai bei svečiai turėjo galimybę išrinkti savo publikos simpatiją. Festivalio Grand Prix laimėtoja tapo Saulė Vitkauskaitė ir jos darbas „Ukraina – viltis ir skausmas“, jos mokytoja. J. Šlepetienė. Iš tiesų, tai labai paveikus darbas, perteikiantis šiandieninę situaciją. Kartu su Ukmergės meno mokyklos bei A. Smetonos gimnazijos mokinių darbais, eksponuojami buvo ir Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos mokinių piešiniai, jie taip pat labai ypatingi. Dėkojame.
Ir viso renginio apibendrinimu tapo Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokinių spektaklis apie žydų ir lietuvių meilę, kuri reali visur, ir teatre, ir gyvenime. Spektaklio režisierė – mokytoja J. Palikevičiūtė.
Labai dėkojame festivalio dalyviams, jų mokytojams bei tėveliams. Šis vertingas „trikampis“ veda jaunąją kartą pažinimo ir patyrimo keliu. Taip pat labai dėkojame II festivalio rėmėjams ir partneriams: Vilniaus m. savivaldybei, Tautinių mažumų depar-tamentui prie LRV, Vilniaus energetikos ir technikos muziejui, Vilniaus įgulos karinin-kų ramovei, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai.
Festivalio organizatoriai VšĮ Menopolis bei Vilniaus N. Vilnios muzikos mokykla.
Festivalio idėjos autorė bei meno vadovė Rasa Vaičiulytė.
-
- OLYMPUS DIGITAL CAMERA
KVIEČIAME GEGUŽĖS 11 D. DALYVAUTI FESTIVALIO KONFERENCIJOJE.
REGITRACIJOS NUORODA – SPAUSTI ČIA
PRISIJUNGIMO NUORODA – SPAUSTI ČIA
ARCHYVAS:
Respublikinis muzikos ir dailės festivalis „Tautų įvairovė – mūsų stiprybė“
Jau 1995 m. UNESCO organizacija Lapkričio 16 oficialiai paskelbė Tarptautine tolerancijos diena, skatinančia mokytis atkreipti dėmesį į šalia esantį.
Mes gyvename daugiakultūrėje šalyje su turtinga ir įvairialype istorija, kuri šiandien vis išnyra, primindama apie save, mokydama įsiklausyti, ką ji sako. Niekam ne paslaptis, kad po Lietuvos dangum tilpo ir tebetelpa įvairių tautų žmonės – lietuviai, žydai, baltarusiai, rusai, lenkai, totoriai, karaimai … vieni šalia kitų, tarsi kartu, bet ir atskirai. Puoselėdami tradicijas, jie išlaikė identitetą iki šių dienų, nes būtent tradicijos – skiriamoji tautos dalis. Dėl šios priežasties, norint puoselėti tai, ką suformavo ilgaamžė šalies istorija, kas suformavo pačią šalį ir ją išlaikė, turime puoselėti kultūrą. Siekiant aukščiau išdėstytų tikslų, VšĮ Menopolis ir Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla organizavo festivalį, kuriame dalyvavo net 80 jaunųjų dailininkų bei muzikantų. Renginio dalyvių geografija apima Mažeikius, Pakruojį, Ukmergę, Ariogalą, Šiaulius, Kauną bei, žinoma, Vilnių ir jo kraštą.
Bendradarbiaujant ugdymo įstaigoms ir kitiems partneriams Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje – šiuolaikinėje ir pažinimą skatinančioje erdvėje – vyko festivalio dalyvių dailės darbų paroda žydų ir totorių tautų simbolių tema bei muzikiniai pasirodymai, kurių metu jie atliko žydiš-kus, totoriškus bei lietuviškus kūrinius. Tuo siekta apjungti Lietuvoje gyvenančias tautas. Ypatinga svarba skirta pažinimui ir supratimui apie šalies daugiatautiškumą, kuris sąlygoja ir ypatingą kultūros įvairumą bei turtingumą. Atidarymo renginyje Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moki-niai suvaidino spektaklį, kuris iliustravo šalies tamsųjį istorijos tarpsnį, nesuteikusį galimybės kaimynui būti šalia. Pasirodymas paliko gilų įspūdį. Dėkojame mokinius ruošusiai gimnazijos mokytojai Jurgitai Palikevičiūtei.
Be žydiškos liaudies dainos, kurią atliko ansamblis Klezmer Klangen Vilne, Ramunė Buikaitė bei gimnazijos choras „Simcha“, skambėjo ir profesionalioji žydų autorių kūryba, kurią smuiku atliko LMTA studentė Saulė Buikaitė, akompanuojama Jurgos Budrevičiūtės. Kadangi šių metų festivalio temos – žydų ir totorių tautos, renginyje skambėjo ir totoriška kalba – Kazanės totorių dai-na, atliekama Ramunės Buikaitės (akompanavo R. Vaičiulytė). Bei viso atidarymo renginio puošmena tapo autentiškas totoriškas šokis, atliekamas Lietuvos totorės Džiamilios Šcuckytės.
Intensyvios dienos metu nei viena valanda nepraėjo veltui. Dalyviai ne tik muzikavo, daly-vaudami festivalio perklausose, kurias vertino kompetetinga komisija, bet ir interaktyviai įsitraukė į muziejaus edukacines veiklas. Jos taip pat paliko didelį įspūdį. Dienos pabaigoje, paskelbus ir apdo-vanojus festivalio laimėtojus, nesusilaikėme ir visi kartu su Mažeikių M. Račkausko gimnazijos vai-kinų ansambliu BROS (vad. L. Terasius) atlikome bendrą dainą, kuri mums priminė, kad pirmiausia mes esame žmonės ir turime mokytis pajausti ir suprasti šalia esantį ne tik artimą, bet tiesiog kaimy-ną. Juk būtent jis gali būti pirmas ateinantis į pagalbą sunkiu metu. Be to, kiekvienam savos kultūros specifiką padeda suvokti kitų kultūrų pažinimas. Jis skatina atkreipti dėmesį į savo kultūros ypatumus, savo kultūros unikalumą, skatina juo domėtis.
Dėkojame festivalio partneriams, dalyviams, mokytojams, tėveliams, organizaciniam komitetui ir garbiajai komisijai, kurią sudarė Grigiškių meno mokyklos mokytojas -metodininkas, pavaduotojas ugdymui Romas Morkūnas, Kėdainių muzikos mokyklos bei Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytoja-metodininkė Sigita Aukštiejūtė-Morkūnienė, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vyr. mokytoja Jovita Štikelienė, Totorių kultūros centro vadovė Almira Parmaksizoglu, Klaipėdos licėjaus mokytoja Toma Šlimaitė-Bubelienė, dailininkė Žaneta Jasaitytė-Bessonova, Vilniaus Laisvės gimnazijos mokytoja Iraida Aleksandra Lytkina.
Iki kitų prasmingų susitikimų jau kitais metais.
Festivalio meno vadovė bei idėjos autorė
Vilniaus N. Vilnios muzikos mokyklos mokytoja-metodininkė
Rasa Vaičiulytė
[/vc_column_text]
